Praregėjimas

Yra gėlių, kurios nežydi,
Bet sodri lapija
Atstoja margą žiedą,-
Gėlė graži juk visada.
O kas tas žiedas?
Jis  - tik vienadienis,
Po to nuvysta
Kaip jaunatviška aistra,
Jeigu neužmezga net vaisiaus,
Atmintyje lieka,
Tiktai ryški spalva.
O žalias lapas
Keičia formą,
Bet ne spalvą...
Gal jis ir ištikimas
Ne tik sau?
Štai skardžiai nuskamba
Jaunystės juokas,-
Kaip saulės blyksnis,-
Ir nusirita jau vakarop...

O kam lengviau?