Yra tokia riba,
Kai jau ne visada
Ir kojos neša,
Bet dar širdis jauna
Ir akvarelėje vis atsispindi
Mintys spalvose.
Jos lygiai skaisčios,-
Kaip jaunystėje,
Kada žiedai tarsi paklaikę
Kalbėjo apie meilę,
Kurdavo tau prie ausies dainas...
Tos gėlės- iš darželio,
Kurį prižiūrėjai, laistei
Ir skynei vieną jam,
Kuris ir dovanojo
Tavo širdžiai laisvę -
Mylėti ir gyvenimą,
O piešti ir savo vaikams.
Dabar vaikaičių – du;
Palauksi, kol bus jie dideli,
Šypsosis tarsi gėlės tau.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą