Kol dar žiema
Šalčiu alsavo,
Pamiršdavau tave -
Mažytį savo namą,
Pakrantę nuo bangų
Pašiurpusią ir klevą.
Ten ir žilvitis tarp kasų
Mažytę boružę siūbavo...
Ir viskas taip jauku,-
Puta prausiausi veidą,
Todėl dabar skaisti
Kaip baltakasė jaudinuosi,
Kad boružėlei išsiskleistų
Su daugeliu taškų
Raudonas sparnas...
Visiems gyvybės
Ir žiedų linkiu,
Pavasaris-tai meilė.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą