Laimės žiburys

Į kalną kopiame visi,

Tik nežinia, kur ta riba,

Kada jau leidžiamės

Ir kur ta būna atsvara,

Kai viskas griūna, garma...

Duobė-dar ne kliūtis;

Vėl griuvęs atsikelsi,-

Tokia gyvenimo tėkmė,

Nuo jos neatsitversi...

Viršukalnėje – žiburys,

J. Biliūno jau įvardintas.

Ne vienas užkopė -

Visas būrys pamatė,

Kai prisikėlė kartos.

Dabar mes-laimės žiburys

Ir bus tik tai, ką mes paliksime,

Ką ir mums paliko proseneliai -

Tautos vardą.

Tik nesutepkime

Ir Laimės žiburys

Spindės net ir vaikaičiams.