Kiekvienas laikas -
Kaip supjaustytas pyragas,
Kol šviežias,-
Kvepia ir saldus,
Paskui išsivadėja...
Netgi jausmas- meilė
Pavirsta riekele,
Jau kramtom be dantų...
Net kartais lieka nuobodu
Ir tuos pačius žodžius sakyti,
Ir kelti taurę vyno,
Suvalgyti ir torto likučius,
Ir kloti vis tą pačią lovą,
Jei nėra kelmo Odisėjo,-
Nebuvo net šaknų.
Kiekvieną riekę padalinsiu -
Čia man, čia tau...
Oi, kiek dar mūsų
Prigyventa ir vaikų,
O akys prašo torto
Vis gausėjantis būrys vaikaičių;
Mums liks širdelė -
Bus labai skanu....
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą