Kada melodija siūbuojanti,
Prisimenu pakelės beržą;
Jis lydi ir sutinka
Kiekvieną pakeleivingą -
Toks tiesus, vis baltas
Ir lietaus išplautas...
Sulos lašelis kybo
Ant nulaužtos šakelės:
-Kas?-Neklausia.
Prie beržo prisiglaudusi
Zylutė prausiasi
Ir susilieja jos giesmė
Su tos šakelės garso aukščiu...
Nežymūs esame visi,
Kas tik siūbuojasi
Į lengvą valsą...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą