Šiaurės pašvaistė

Kada nurimsta vėjas,

Šiaurės jūra nedejuoja,

Sustingsta ledas

Arktikos šaltos,

Dar muzika -

Žmogus dainuoja

Iš tundros apsnigtos.

Visas pasaulis- saulės,

Jos gyvenimo rytojus;

Ji eina vis ratu

Ir žiūri, klausosi,

Kur reiks prikelti žolę,

Pražydinti mažu žiedu.

Prikelti žavesį pašvaisčių,

Paberti savo spindulių,

Kad visų širdys atsiskleistų

Visiems jau matomu grožiu.

O klavišus vis liečia pirštai -

Aš su šia muzika,

Su saule gyvenu.