Kelionė pas savus -
Į Anykščių miestelį;
Šventoji šaukia paslaptingai,
O tėviškės laukai
Seniai iš Vilniaus veja...
Pavasariu pakvipo,
Jau girdžiu, kaip Strėlupys
Maloniai Elmę kalbina:
-Tu man sava – sesuo,
Tiek metų sugyvenome.
Juk Elmiškių vanduo,-
Tarsi pašventintas.
Sidabrinė aukšta -
Nuo jos jau matosi
Rubikių krantas...
Gimtų namų nėra
Ir akmenėlių margintų,
Bet tėvo pasaka gyva,
Iš jos ir pasisemsiu...
Visi keliai tik į Anykščius,-
Tarsi į Dionizo šventę.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą