Gyvenimas –
Kartais ramybė,
Tyla miškų
Ir debesų jungtis,
Kai jie ir vandenyje
Kaip ašara suspindi
Ir atsispindi širdyje
Pas mus visus,
Netgi nuprausia
Mūsų, savo veidelius...
Pasaulio šio įvairenybė,
Kai skamba aidas
Įvairių tautų kalba,-
Melodija ir dainomis.
Tada prie kranto ir prisėdu,
Į aukštą uolą
Nugara atsiremiu,
Girdžiu visų viltis,-
Kad tik gyventume visi -
Taika, paguoda ir ramybė
Būtų ne pasaka,
Bet ir pas mus namie.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą