Visi mes grįšime namo,
Gyvename trumpai, ilgai,-
Visiems vienodas aidas,
Kai buvome vaikai
Dar apie tai bijojome
Net pamąstyti – mirtis
Šalta kaip ledas,
Širdyje,-kaip žaibas...
Daug metų vis sekiojo
Iš paskos viltis -
Augo mano vaikai
Ir mirti dar neleido...
-Kam mus našlaičiais palikai?
Jau daug kam skamba.
Ir vis nepritekliai
Kaip varpo dūžiai
Ant galvos dažnai
Prie sielos nerimo vis nusileidžia...
Mirtis ateina nelauktai,
Kas nori jos – net geidžia.
Visi sugrįšime namo -
Vis tiek takelis pasibaigia.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą