Dabar tik pastebėjau,
Kiek daug turiu draugų,
Kuriuos kas dieną sutinku,
Gal kartais ir pasveikinti nespėju,
Betgi jie žino, kad myliu,
Net iš toli pasako vėjas.
Kai kvepia oras jau pavasariu,
Prisimenu visus, kuriuos mylėjau.
Vis primenu ir skambučiu,
Kuris taip neseniai skambėjo -
Mokyklos suolas buvo juodas,
Dabar jis švyti saulės skaistumu,
Gal ne visus ir pastebėjau...
Dabar visi savi, užaugo dideli;
Tarsi višta, -viščiukų priperėjau,
Pasklido po pasaulį jie maži,
Aš kudakuoju ir šaukiu,
Man atsiliepia aidas vėjo...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą