Žmogaus gal tokia prigimtis,-
Pirmiausia - jis klajojo;
Valgė, ką nušovė, sumedžiojo,
Paskui, jei liko, pardavė.
Dabar jis tapo ir pirklys,
Kuris nupirko, nunešė
Ir pats sau likučius sukrovė.
Kai jau turėjo laiko,
Laisvas nuo medžioklės ir namų,
Dainavo, šoko
Ir kūrė muziką kitiems,
Kas to nemoka...
Paskui išrado raštą ir skaičius,
Galėjo ir kitiems palikti -
Taip ir atėjo mūsų giminėms
Jų išmintis ir juokas.
Dabar tik graibome mintis,
Dėliojame net į žodynus,
Gal ką ir kuriame kitiems
Bet tai istorija tik žino...
Panašūs daromės į klajoklius,
Kurie nešioja ir parduoda
Kitų perlo skrynią.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą