Kai kam ir bokso pirštinė,-
Kaip sniego gniūžtė,-
Dažnai prilimpa amžinai
Ir joks atodrėkis
Ar vėjo pustymas
Nebe nutirpdo šios aistros.
Užgrūdinti kovos -
Stipruolių sporto
Jie bėga į areną
Tarsi milžinai -
Ir lengvo svorio,
Ir sunkiasvoriai kaunasi
Kiekvieni atskirai.
Kai prieš kiekvienas varžybas
Juos pasveria, paima kraują,
Patikrina jų galią,
Ką privalai, ko turi saugotis -
Tai tarsi eiklūs žirgai,
Kurie į taką patys braunasi,
Kad tik laimėtų
Ir pirštinę suspaudę
Vis nusilenkia damai...
Aldute, juk Tu juos
Visus matai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą