Gyvenimas man buvo
Amžinas bėgimas -
Nuo vieno medžio
Prie upelio ir brastos,-
Vis šlapios kojos
Ir rasa rytais auksinė,
O rūkas sidabrinis;
Vejuosi dieną -
Naktis iš paskos...
Ateina ta riba,
Kai šuolis – paskutinis
Nuo stataus skardžio,
Nuo birios uolos,
Tada prisiminiau gimtinę,-
Kaip man be jos?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą