Koks gi pavasaris
Be saulės ir varveklių -
Daužau, renku,
Prisimenu Kaziuką
Šviesią naktį,-
Ne šventąjį, bet tą,
Kuris norėjo
Man žvakes uždegti,
Svaigau nuo bučinių...
Dabar nupyniau jam kepurę -
Tik iš vienų žiedų,
Tegu ir žmonės pasižiūri,
Kokį Kaziuką aš turiu.
Oi, pilnas turgus,
Pilnos šviesios gatvės
Visokių rankdarbių,
Iš medžio dirbinių,
Bet niekas dar nematė,
Koks mielas, ištikimas
Mylimasis mano;
Tegu pavydi daug mergelių,
Kad tokią MEILĘ
Aš viena turiu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą