Iš pastebėjimų

Pavydas

Daug nuodėmių žmogui paskirta,

Kad nugalėtų, taptų geresniu;

Jos taip dažnai paplitusios,

Kad nežinau net jų visų.

Šiandien prisiminiau pavydą,-

Jis yra vienas iš dažniau paslydusių,

Kai atsistoji ant šlapių grindų.

Pavydžiu paukščiui aukšto skrydžio,

Netgi pelėdai jos nakties akių.

Pavydžiu ąžuolui kamieno

Ir tam berželiui jo gražių kasų.

Pavydžiu giriai jos medinio namo,

Nors gaila, kai ją kerta,

Betgi aš ten jau negyvenu...

Pavydžiu eglei, kaip ji apsirengusi,-

Nereikia pirkti rūbų vis naujų...

Pavydžiu batsiuviui, audėjai -

Visų jų amatų, nors ir pati

Išmokti jų galėjau, bet tingėjau,

O kažkas graužia po padu...

Pavydim visko, ką turėjome,

Praradome ar neturėjome

Ir skerdžiame vieni kitus žvilgsniu...

Net kiaulei - dėl sprindinių lašinių.