Visas gyvenimas
Susideda iš laiko,
Kuris prasideda nuo Motinos
Tyriausių įsčių,
Gilios paslapties;
Jis mūsų lemtį saugo
Nuo pirmo oro gurkšnio
Iki pat mirties.
Dažnai taip skubame,
Pamirštame ir saiką,
O laikas pagrūmoja piršteliu:
-Sustok, tu - mano vaikas,
Jeigu paslysi bėgdamas,
Pakelsiu, bet ne viską
Netgi aš galiu...
Nuo šiol sustosiu,
Kartais pamąstysiu,
Ar ne laikas -
Pabūti Meilės žiedeliu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą