Vieni užgimsta su kupra,-
Taip patogu, nenusikrato,
Pripranta, tampa įpročiu,
Kas gal kitiems našta,
Bet pats to ir nemato.
Nuo pat vaikystės
Kasdien matomi vaizdai
Į sąmonę giliai įauga,
Tada ir ieško į save panašių,
Vadina priešą – draugas.
Gali sakyti, mokyti,
Kol nesupras savo klaidų,
Toks bus žmogus užaugęs
Ir ta kupra kaip neganda sekios,
Jeigu ir keisi ką,
Tik būsi prisitaikėlis.
Tada ir žmonės sugalvojo
Ženklus iš aukščiau
Ir planetas apkaltino,
Kad būtų kiek lengvesnė
Jų kupra nenaudėlė.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą