Gėlių lašai

Ant mano stalo

Gėlei maža vietos,

O ir palangė neplati,-

Vien gėlės visur sėdi,

O gal tai žmonės artimi?
Čia pat ir akmenys,
Tarsi tyčia sudėti,

Daugybė jų ir pievose,

Kada palyja lietūs,

Nuprausia rasos po nakties,

Tada ir atsisėdu

Ant šaltojo akmens,

Kaip žodis kietas,

Rasos lašus geriu...

Jiems gal neskauda?

Ant gegutės ašarėlių

Labai maža vietos...

Nubyra ašara ant žemės,

Tampa lašeliu.