Žiema šalta ir įkyri,
Net iki kaulų lenda -
Taip šiurpina naktis;
Oi, šalta, šalta, šalta...
Pabūsiu prie tavęs,
Jei tu man leisi,
Gal nuo blakstienų
Šerkšnas nusiris
Su ašara apkartusia.
Tu man paskyrei šias dienas,
Tamsias naktis,
Kaip dovaną vasario baltą,-
Kitaip pavasario nebus,
Reikės upes atšildyti...
Mes eisime abu
Ir eketę prakirsime,
Iš jos net šaltis pasitrauks,
Tada ir meilės vandenį
Kartu išgersime.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą