Šalna pakanda
Tik gležnus lapus,
Senieji jau atsparūs.
Atidavė per vasarą
Ir saulei savo kraują.
Kai panarino galvą
Auksinis ruduo,
Tada pamatė lapą,
Nudažė jį rudai -
Tegu jis dar prilygsta
Motinėlei saulei.
Kiekvienas žemės grumstas
Vis su molio atspalviu,
Dar nubarstytas
Smėlio kruopomis,
Tarsi bandelė kepa
Ir iš po sniego prisikels,
Bet nebebus tik lapo.
Nauji išsprogs
Ir net neprisimins,
Koks buvo tas senasis,
O pavasarį toks gležnas...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą