Aš suradau save tavo delne,
Žavioji žeme,
O Valentino meilė -
Man sava, tikra,–
Tuo pačiu vandeniu gyvena...
Iš gilumos,
Iš tos pačios prasmės -
Tiesos ieškojimo
Vis semiamės ir semiamės,
Bet nesuradę jos,
Vis tiek toliau gyvename...
Atsigimiau aš į tave,
Šviesioji saule,
Kai pakeliu akis,
Nušvinta net pasaulis.
Ir žmonės darosi geri,-
Kaip obuoliai nenuskinti
Ir vis neatrasti,-
Kiekvienas geria lašą -
Tavo dangų...
Dar kiek pabūsiu
Kaip drugys su tavimi...
Juk žemė - mano laimė.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą