Prigimtis

Nuo pat vaikystės

Visų akys krypsta

Į kitą žmogų,

Kuo jis panašus,-

Kuo skiriasi lytis

Vis mane klausinėja

Vaikaitis kūdikio balsu.

Tai toks yra tas

Gamtos šauksmas,

Pažadintas ir prigimties -

Be geismo paslapčių...

Ir darosi graudu,

Kai matau vieną,-

Netgi paukštį,-

Atrodo sveikas,

Turi du sparnus...

Kas jam neleidžia skristi

Prie kitų draugų?

Gal šaukia,

Tik kitu vardu?