Kai sutikau tave,
Buvo gražiausia šventė,
Pats vasaros karštos -
Pilnatvės vidurys,
Dangus tarytum išsiblaivė,
Pragydo volungė:
-Kinkyk, kinkyk, kinkyk...
O ką mes vešime?
Nupjautos pievos,
Atolas dar tik kyla
Ir žaibas taiko į akis:
-Jau lis, jau lis, jau lis...
Pasėliai verpetuoja,
Parugės apžėlusios...
Kas dalgį išpustys?
Nėra seniai jau tėvo:
-Nekelk, nekelk, negrįš...
Į tavo petį įsitvėriau,
Mačiau tik mėlynas akis
Ir išsiblaivė siela...
Maniau, daugiau ir ašara
Nekris.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą