2012 m. vasario 29 d., trečiadienis

Mocartas ir žemė



Didingas tas žmogus,
Kuris išmokęs randa savo
Ir kalba už save,
Ką dievas davė.
Atsidėkoja žemei
Ir paukščių čiulbesiui,
Srauniam upeliui,
Net lapų šlamesiui...
Toli toli perkūnija -
Jau nebaisi, pralėkusi
Ir javą įsiūbavusi.
Banga nusirita į jūrą,
Tada prasideda finalas...
Juk toks ir Mocarto
Visas gyvenimas.
Apie save, savo jausmus
Prabyla tikras menininkas,
O instrumentas – tik pradžia,
Kad pasakytų ainiams
Ir paliktų vardą.


Komentarų nėra: