Didingas tas žmogus,
Kuris išmokęs randa savo
Ir kalba už save,
Ką dievas davė.
Atsidėkoja žemei
Ir paukščių čiulbesiui,
Srauniam upeliui,
Net lapų šlamesiui...
Toli toli perkūnija -
Jau nebaisi, pralėkusi
Ir javą įsiūbavusi.
Banga nusirita į jūrą,
Tada prasideda finalas...
Juk toks ir Mocarto
Visas gyvenimas.
Apie save, savo jausmus
Prabyla tikras menininkas,
O instrumentas – tik pradžia,
Kad pasakytų ainiams
Ir paliktų vardą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą