Kai žmonės kažką daro
Iš visos širdies,
Tada visi supranta,
Kai groja, tu klausai,
Muzika sava jau tampa.
Ir šiurpsta nugara,
Jausmų banga atplaukia
Ir susijungia sielos -
Mūsų savastis sutampa.
Kalnai ir gėlės,
Jų vanduo-tai kvepalai,
Visas ir lygumas palaisto.
Žiūri į gamtos piešinį,
O muzikos garsai
Ir akmenį išjudina,
Daina pavirsta...
O gal tik vėjas kliudė,
Briaunos kaukia?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą