Nė vienas plaukas
Nuo mūsų galvos
Be dievo valios
Nenukrenta,-
Taip man sakydavo tėvai;
Tikėjau jais labai,
Dabar prisimenu žodžius,
Nusišypsau ir pamąstau,
Kad šis gyvenimas -
Tai šventas.
Ką sodinu, vis auga,
Nors gana ilgai,
Prinoksta tik rudens sulaukęs,
Kada žila galva,
Ir išretėjęs plaukas...
Taip mintys skleidžiasi,-
Lyg pabarėj javai,-
Dar juos reikės nupjauti
Ir iškulti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą