Visi mes – žmonės,
Kur tu gyveni,
Kokia šalis tave maitina,
Už ją ir atsakingas,
Su ja tarytum ir pasirašai
Tam tikrą sutarimą,
Kad būsi ištikimas
Savo artimiems,-
Lyg duona ir druska dalinamės.
Kiek Lietuva turėjo
Kitataučių,- lyg savo tarnų,
Kurie dvarus pastatė,
Išėjo amžinybėje
Ir viską čia paliko.
Buvo pasaulyje ir dar kitaip -
Juk daug tautų išnyko,
Po pamatais žemės juodos,
Uolienose giliai
Tik pėdos liko...
Laiminga esame šalis,
Kad protėvių kalba
Ir iki šių dienų,
Istorija sava paliko.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą