Vienam bet kokios šventės
Darosi nuobodžios,
Nes triukšmas reikalingas
Ir jaunam, senam, mažam,
Todėl ir spiečiasi visi
Kaip bitės mūsų žmonės,
Kad nepaklystų vienas,-
Kaip miškų paukštelis,
Nepaliktų tik laukinis žvėris,
Kurio gyvenimas - tik sau.
Drauge dar galima gyventi -
Statyti namą ir su pamatais,
Kad jo pastogėje
Ir kielės, kregždės tilptų,
Dūzgentų bitės prie namų -
Visų įmanomų landų...
Tik tokią Užgavėnių šventę
Ir širdyje jaučiu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą