Kasmet naujai išdygsta
Tuopų, ąžuoliukų,-
Pulkai jų išsiskleidžia po miškus
Ir sužaliuoja ši giria,
Bet ošia tik tvirti, subrendę;
To miško vienas vardas -
Lietuva.
Kasmet ir iš mokyklų
Į pasaulį bėga
Šimtai jaunų veidų -
Palaidos kasos
Plaikstosi prieš saulę,
Kyla rankų vėliavėlės,
Kad pamatytų jas visi.
Kiek jaunas gali,
Niekas nepasako,
Nežino jauno kraujo galių -
Nėra dar mėginių...
Atneš jie savo išskirtinę
Širdies valią,
Kada pasieks savųjų aukštumų.
Aš jais labai tikiu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą