Jau vakaras-tokia tyla
Ir ausyse net spengia.
Girdžiu širdies dūžius
Tarsi krūtinę plėšia aidas.
Ant stalo pamiršta vaza
Ir tulpių liūdnas veidas...
O ne, padovanojo jas ne tas,
Kurio ilgėjausi ir laukiau.
Suspaudžiau smilkinius
Ir byra mintys į rankas...
Nusišypsau tik praeičiai,
Nes dabartis mane apleido.
Ir ko dabar nuliūdo tulpės?
Oi!Atsiprašau -
Juk aš jus pamiršau,
Bet tik trumpam
Apleidau...
2 komentarai:
Šventinio vakaro tyla norėčiau nutraukti nuoširdžiausiais sveikinimais.
Ačiū,bet vėl ne tas...
Rašyti komentarą