Ilga atrodė ta žiema,
Nors ir labai kamavo,
Bet saulė švistelėjo,
Sniego-kaip nėra...
Ir gaila, kad jis išgaravo.
Dar lopinėliai krūmų pakraščiais,
Kur samanos ir žiemą vis žaliavo,
Prisiglaudė ir laukia
Gal jį kiek pamirš
Ir niekas nesikeis,-
Juk ir taip pavasaris vėlavo...
Prisėdau-kokie patalai!
Sraiges paslėpę
Po sniegu niūniavo.
Nepagailės sniegelio -
Matau: labai aukštai
Saulutė žaižaruoja
Ir spindulėlį varo į darbelį.
Žiemai-galas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą