Į toli veda vieškelių,
Keliukų raizgalynė -
Smėlėti, dulkini,
Neasfaltuoti pakraščiai...
Gal basos kojos juos pramynė,
Kitaip nebūtų taip gražiai.
Ir akmenėliai-lygūs lygūs,
Nugludinti ir nuplauti lietaus.
Einu, renku po vieną;
Spalvotus-atskirai...
Iš jų gali supinti rožių raštą;
Lelijos būtų įvairių spalvų
Ir žalią žalią rūtą rastum,
Jeigu ateitum pas mane,
Pabūtume ilgiau kartu...
Nusišypsojau:jau senokai
Juos išmėčiau.
Dabar tik vieną-baltą
Tau nešu.
Tyriausią, pastoviausią
Iš visų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą