Žibučių rinkti išėjau,
Bet kalnuose
Dar sniego nenuleido.
Po kojom pašalą jutau -
Tik lopinėliai parudavę
Nusilenkė prieš saulę.
Oi, ąžuolų didybė -
Kaipgi juos apeisi,
Bet ir jų dar plikos galvos.
Nei vėjo, nei pavasarinės
Šilumos nejaučia veidas.
Žibutės lapas man papasakojo,
Kaip žiemą jis praleido...
Aš būsiu atvira-nekaip.
Dar nuo širdies ir nuo akių
Neslysta nerimas -
Žibutės šalčio baimė.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą