2011 m. kovo 27 d., sekmadienis
Skiriu Dainiui Ž.
Saulutė sukasi ratu
Ir smaigsto gelsvą spindulėlį.
Varnėnai, pasigyrę auksiniais Rytais
Ir padėkoję už mažytę drevę,
Jau neša šapelius į inkilėlį,-
Visur suspėja...maitina vaikelius,
Daržus, medžius apžiūri -
Saugo nuo kenkėjų.
Jisai aukščiau-jam bepigu,
Tam čiulbuonėliui.
Tik pasižiūri, ar kada jo neužpuls
Smaližius katinas prisimurksėjęs.
Skaudžiau mažajam vyturėliui -
Pripešęs geltonos žolės
Minkštutį pėdoje pakloja patalėlį,
Pakyla padėkoti saulei taip aukštai,
Kad net skardena visa žemė -
Klausosi miškai, kalnai,
Dar parudavę slėniai.
Susimąstau girdėdama:
Ir kam jam tai?
O pasislėpusi kukli gelsva žmonelė,
Sparneliu vaikus apglėbusi,
Visų vis saugosi:
Ir katino, ir vanago,
Ir to, kuris įmynė savo pėdą.
O kur lietus, dar vėjas?..
O ganiava vis tiek ateis -
Paskui šienaus...
Ar nebijai?
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą