Dukters Dievulis nedavė,
Gal taip reikėjo,
Tada jau supratau -
Turėsiu ir marčių,
Kurios atstos man dukružėles...
Apsirikau, nes vieną juk turiu.
Duktė ir dukterėčia -
Tai tos pačios
Šaknies žodžius tariu,
O ir mane jinai dar myli
Ir sako:draugė, patarėja jai esu.
Kai vakare prisiminimai lanko,
Ilgai užmigti negaliu,
Matau jos mėlynas akis,
Geltonus garbanotus plaukus -
Šukuoseną aš jai suku
Iš atminties gražių dienų.
Žinau, dabar skaitai
Ir mūsų mintys jungiasi...
Dukrele mano,
Aš ir Tu -
Abi kartu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą