Su ja susitikau
Jau antrą kartą -
Gražuolė numylėta, geltona.
Ir nešė savo šeimininkės pirštinaitę;
Ji šiai sava-ištikima...
Priėjusi pauostė, gal pažino -
Uoslė geresnė nei mana,
Mano tiktai akis ją žino,
Bet vardo nepriminiau, deja.
Ir nustebau, tai- riešinė!
Prie kojų man padėjo,
Atidavė, kas jai brangu.
-Tai ačiū Tau. Pavasaris.
Jau nesušalsiu nie-ka-da;
Nuo Tavo gero žvilgsnio
Vėl sušilsiu,
Jei susitiksime kada...
Ir aš, ir Tu -
Žemės vaikai,
Visi drauge.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą