Yra upelių,
Kurie šniokščia,
Teka neprašyti.
Jų atvira srovė
Ir matoma gelmė;
Jie priima saulutės spindulį
Tiesiog į savo širdį;
Per ją dainuoju aš...
Tik paklausyk.
Jei negirdėjai,
Tik prie žemės prisiglauski -
Atitekės ir prie tavęs.
Pamerksi į jo srovę
Visus dešimt pirštų -
Dvi penklinės skambės...
Tai ne tušti kažkieno žodžiai -
Dainuoja tėviškė
Man virš galvos;
Kada atnešiu savo širdį
Ir į bendrą grožį,
Gal mano gyslomis
Upelis nutekės
Iki gerklės.
Upelis skamba -
Tiktai Tu klausyk.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą