Susitinki-visų tie patys
Slėniuose takai...
Į kalnelius retai vingiuoja;
Žinai-atsitiktinai,
Gal pirmą-paskutinį kartą
Sutapo mūsų kojos.
Toks rytas tęsiasi ilgai ilgai -
Net nematau, kaip įdienojo...
Ir šypsosi saulutė:
-Kaip gerai,
Kad mane pamatei,
Galvą pakėlei.
Nusišvietė visi keliai,
Kur ji praėjo...
Ar matai?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą