Dažniausiai apie daiktus sako:atgyveno,
Apie žmogų-atidirbo jau savo metus;
Ir paprasčiausiai išmeta nereikalingą,
O kaip tada žmogus?
Negrabios būna senos rankos
Ir mintys atsigręžusios į praeities metus,
Nes ateitis-tik neapčiuopiamas miražas
Ir nežinai, ar jau rytojus atsibus.
Žmogaus gyvenimas-pavasario gėlelė,
Vis tas laukimas-kas gi bus,
O nejučia žaliuoja visos pievos,
Suvienodėja miško žaluma;
Nusvilina ir kalnelius
Aukštai užkopus saulė...
Ko tada tikisi žmogus?
Ruduo, ruduo
Ir žiema bus...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą