„Brangieji mano,
Neužstokit Saulės“,-
Taip sakė Diogenas
Iš bačkos šviesios.
Dabar valdovai
Lenkiasi tik aukso spalvai,
Nors gerai žino -
Naktį reikia fakelo
Dervos juodos.
Tamsus neapšviestas pasaulis,
Kai jodinėja metų metais
Tik žirgas, raitelis
Main Rido- be galvos;
Aukštai iškeltas kalavijas,
Kulka praskrieja, peilis,
Atšipęs vis nuo brutalios jėgos.
Sakydavo: dėl meilės,
Dėl šventos maldos.
Taip riteriai išeidavo į karą
Prisiekę moteriai-Marijai
Lig gyvos galvos,
Dabar žmogus,
Prisiekęs Biblijai,
Gręžiojasi ir ieškosi
Kitos žmonos...
Sakysi, kad meluoju,
Apsidairyk ir nusijuok....
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą