Toli toli jau sapora pražydo,
Kolibris renka medų iš žiedų;
Taip susivienija Žemės didybė,-
Tarsi prie vieno slenksčio
Stovime visi kartu.
Kai atsimerkiame,- žiedai
Ir akys, rankos, kalbos,
Ir dainos iš visų kraštų;
Kalnų upeliai šniokščia, alma -
Vis į tą pačią širdį -ŽEMĘ ...
Ir į mūsų-Lietuvos.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą