Kaip tyliai, lygiai plaukia
Ežerų balti laiveliai;
Kokia grakšti didybė
Atsispindi bangose.
Lyg burės gelmėse panyra
Ir bėga, bėga ratilai į srovę
Tolyn ir vėl artyn manęs.
Ir nejučia ranka pamoju,
O ji -balta balta-jau čia.
Tik šaltas ledas pančioja
Žieduotas juodas kojas,
Bet ji-galinga, išdidi,
Nes savo valdose...
Balti laiveliai vėl nutola-
Tiktai pasveikino mane.
Būkit laimingos-juk pavasaris
Ant jūsų sparno atplasnojo,
Nubalino pirmąsias properšas
Jūsų balta balta spalva.
Oi. gulbe, ištikimas,
Nuostabus paukšteli,
Čia,savo ežere ,
Iš nendrių ir pernykščių
Nulaužtų šakų name,
Darnioje poroje, kur gulbinas globoja,
Būk vainikuota nuotaka,
Gyvybę baltąją pratęsk...
Gyvenk gražiau, nei mes.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą