Juozinės

Juozinės!Varnėnų skrydžiais,
Pempių klykavimu pažymėtos;
Gamta atgijo-tik
Klausykis ir žiūrėk tik...
O vieversėliai prieš saulutę
Giesmeles papylė,
Taip iš aukštybių
Budina visus rytais -
Net žibutes prikėlė.
O aš į polikliniką ėjau,
Man draugė į parankę rėmėsi
Ir tokį vaizdą pamačiau,
Kuriuo gal visą valandą gėrėjausi.
Tarsi dabar matau,
Kaip tėtis dukrą vedė ,
Visiems ji į akis žiūrėjo,
Sustodavo vis prie kiekvieno
Ir savo šypsena žavėjo -
Lyg vyturys pro sergančius,
Pavargusius praskriejo...
Vėl tėtis nešėsi atgal,
Jai skruostelius bučiuodamas
Kažką švelniai kalbėjo,-
Juk vaikui ir viena akimirka tokia
Drangesnė ir už saulę,
Vėją,
Vyturėlį.
Oi, ačiū,
Nepažįstamasis tėte.
Juozapo vardą jam dabar daviau -
Palaimintos Marijos
Gyvenimo globėjo.