Saulute,
Leisk ilgai ilgai
Žiūrėti vis į tavo veidą,
Kai debesėlis
Jau blyškus
Per dangų sklendžia,
Nusileidžia...
Jau rytas.
Ištiesiau rankas,
Norėjau saulės šypseną -
Zuikutį glostyti pagavus,
O lašas vėl nukrito,
Šalta ašara ant delno nusileido.
O juk pavasaris -
Daugiau jis žino, negu aš žinau;
Jo patyrimas-amžinas.
Nulis lietus
Ir negandas nuplaus,
Kas susirinko žiemą,
Dings, praeis ...
Kaip aidas.
Saule!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą