Dvi rankos-dešimt miklių pirštų,
Gilesnės pėdos-stangrios kojos
Vis eina, eina-tik tolyn...
Dvi akys veda-bėga mintys
Ir susilieja mėnesėlio pilnaty.
Oi, tai gyvenimo svarstyklės!
Dvi ausys-dvi lėkštelės,
Kai vėjas pučia, jos siūbuoja,
Čia pat perkūniją girdi...
Apsidairau-paukšteliai kalbasi
Tarp aukštų nendrių,
Šios nuo vėtrų juos užstoja
Ir lizdelius linguoja, paniūniuoja -
Jų meilė atsispindi vandeny...
Tik SAULĖS takas- vienas,
Bangelėmis ATBĖGA, žaižaruoja...
Gal tai- svarstyklių smaigalys?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą