Gražiausios pasakos,
Kai seka vakarais
Iš atminties senoliai.
Matai, kaip dreba lūpos
Ir sena ranka paglosto galvą
Mažajam kelių artojui.
Jau kojos silpnos,
Bet dar atmintis gyva
Apie karalių pilį,
Į kurią kiekvienas
Stačiais laiptais kopė...
Žinai, pridėjo jis į pasakas
Savo pėdas ir eina atmintis
Net per visas kartas...
Tiktai, ar jas visas
Kiti patikrino,
Išmoko?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą