Iš ąžuolų žievės
Gamino kailiams raugą,
Dažydavo juodai juodai
Ir gydėsi žaizdas senas,
Dar likusias nuo karo,
Kompresai traukė kulką -
Neskaudžiai ir švelniai.
O gilės girdė ir maitino
Visą gražią šeimą;
Išaugdavo ir vyrai -
Stiprūs, milžinai,
Galėjo geležį nukalti,
Perlenkti ir lanką,
O susikibus buvo-ne juokai.
Dabar sodinam ąžuolus
Ir laukiam, kada užaugs iš gilių
Vėl nauji daigai -
Gražuoliai ąžuolai.
Išskleis šakas,
Tikrai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą