Šventoji ŽEMĖ tapo tik tada,
Kai ją ant rankų nešė žmonės,
Kada nenulenkė galvos,
Kai kitataučiai plakė, korė...
Ir liko amžina dėmė
Ant juodos žemės
Ir smėlėtų klonių,
Kur nederlingi plotai teikė
Žmogui didžiausią turtą-protą.
Svetur išlaikiusi tauta
Ir savo kalbą, raštą
Daug iškilesnė, negu ta,
Kuri išvarė juos
Iš jų teisėtos žemės
Per jūrų bangas
Iš primestos vergovės.
Dabar iškėlę galvas
Savo Šventę švęsti
Gali žmonės.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą