Gyvenimas-greitasis traukinys;
Kartais sustoja skersai kelią -
Tada reikėdavo palaukti,
Kol jisai puškuoja,-
Taip dingdavo minutės kelios...
Sustojau ir dabar-prisiminiau staiga,
Kaip moteris vedžiau:
Vieną nuo gatvės paėmiau,
O kitą-nuo suolelio;
Net į ketvirtą, penktą aukštą...
Ilgas ilgas kelias.
Koja už kojos jas vedžiau;
Murmėjo nesuprantama kalba -
Vis tiek tempiau...
Oi, nelaimingą moterį,
Kaip gėdą-tarsi savą.
Gerai prisimenu-
Sustojo gerklėje kažkas
Ir ašara nuplovė veidą...
Kada jau šios naštos nebuvo,
Netapo man lengviau -
Ilgai mąsčiau.
Gal traukinys į jų
Gyvenimo stotelę
Pavėlavo?..
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą